Parsiduodam

Gaila, bet pasibaigė mūsų statybos taip ir neprasidėjusios. Namą jau (beveik) turim, todėl sklypą su visais projektais ir leidimais parduodame: http://www.aruodas.lt/sklypai-kauno-rajone-juragiu-k-girininku-g-parduodamas-25-aru-3-arai-servitutas-namu-11-620537/

Kodėl taip pasielgėm?.. 😀
* Pavargom laukti. Nuo sklypo pirkimo praėjo jau 5 metai su trupučiu. Tikėjomės, kad viskas daug greičiau vyks…
* Butas užkniso juodai. Kaimynai irgi.
* Kiek laiko, jėgų ir nervų dar reikėtu namui pastatyti net nesinori pagalvoti.
* Su paskola statybai irgi reikalų nemažai. Reikėtų nemažai turto vertinimų su įkeitimais, kas reiškia papildomas išlaidas ir pauzes statybose. Dabar gi visą paskolą gaunam iškart be viso to papildomo vargo.
* Nupirktas namas geresnėje vietoje, šalia pušyno, arčiau miesto centro ir pilnai įrengtas su labai gražiai sutvarkyta aplinka.

Yra ir neigiamų aspektų:
* Namas nėra visai toks kokio norėtumėm, bet su laiku bandysim pasirekonstruot pagal save.
* Sklypas dvigubai mažesnis, bet kaip nors užteks 😉 Svarbu ne kokie 6 arai.
* Gaila savo investuoto laiko, svajonių ir pinigų.
* Jau dabar parduodam už kainą, kuri mažesnė už investicijas.

SIPs

Mūsų namo sienos ir stogas bus iš Lietuvoje gan naujos medžiagos – SIPs panelių. Iš esmės tai OSB-EPS-OSB suklijuotas sumuštinis. Nesiplėsiu labai, nes internete galima rasti tikrai nemažai medžiagos, nes ši technologija JAV, Kanadoje ir kitur naudojama jau senokai.

Sienų panelės tarpusavyje bus jungiamos kalibruotos medienos brusais. Kad nebūtų šalčio tiltelių, visos namo sienos bus papildomai apklijuotos EPS iš išorės.

Iš vidaus bus viskas padengta garo izoliacija (polietileninė plėvelė) ir padengta gipskartonio plokštėmis, dviem sluoksniais. Elektros instaliacija bus išvedžiota pirmajame GKP sluoksnyje.

Stogo panelės bus sujungtos I tipo sijomis (I-beam) įleistomis į paneles.

 

Vėliau šį įrašą papildysiu su išsamesne informacija ir įvairiais skaičiukais 🙂

Pasyvaus namo šildymas / šaldymas

Techninius brėžinius projektuotojas jau užbaigė, skydų gamintojai taip pat savo brėžinių variantus pateikė, todėl neužilgo galėsime pradėti statybas ir jei viskas gausis, statinys turėtų atitikti pasyvaus namo standartus. Tokiam namui šildymo/šaldymo reikia labai nedaug. Žymiai daugiau energijos reikės karšto vandens paruošimui. Deja, iki šiol nesame nusprendę, kokią sistemą įsirengti. Variantai:

1.  Paprastas elektrinis šildymas.
   • Pigiausia įrengti;
   • Brangiausias šildymas;
   • Šaldymo nėra;
   • Karšto vandens paruošimas elektriniu boileriu – brangu;
2.  Oras-oras kanalinis šilumos siurblys.
   • Įsirengti kainuotų ~1500€;
   • Kai lauke nelabai šalta – gan efektyvu, bet kai -15, tai jau artėjama link paprasto šildymo elektra;
   • Yra pilnavertis šaldymas;
   • Karšto vandens paruošimas elektriniu boileriu – brangu;
3.  Žemė-vanduo šilumos siurblys.
   • Įrengimas nuo 3000€ ir daugiau;
   • Efektyvumas geras visada – pigiausia šiluma;
   • Šaldymo nėra;
   • Šildo karštą vandenį – efektyviai ir pigiai;

Taigi namo šildymui/šaldymui turbūt rinksimės 2 variantą. Pagrindinis motyvas – komfortas. Vonioje ir kitur, kur basom kojom norisi šilumos, tiesiog paklosim elektrinius kilimėlius po plytelėmis.

O dabar paskaičiuokime protingieji kurmiai 🙂

1 variantas – perkam 200 l boilerį, esam žiauriai netaupūs ir vandeniui per mėnesį sunaudojam 450KWh (realiai žmonės ~300 KWh sunaudoja). Tai gaunasi 700€ per metus.

3 variantas – žemė-vanduo COP 3, tai sutaupytume 466€, atsipirktų per ~10 metų. Ne pasaka…

Dar yra visokie saulės kolektoriai – girdėjau, kad neatsiperka. Yra ir oras-vanduo ŠS boileriai, bet jie šaldo patalpos orą. Vasarai abu variantai gal ir tinkami… O žiemą šildyt elektra? Kaži ar verta tada investuot į juos?

Ir dar galima šildyti tiesiog dujiniu katilu su propano balionų sistema, bet tada dar reikia kamino…

Taip ir nesugalvojam ką pasirinkti, kad būtų racionalus ir ekonomiškai pagrįstas variantas.

Elektros įvadas sklype

Penktadienį paskambino elektrikai ir pasitikslino, ant kurio stulpo reik statyti dėžutę. Savatgalį nuvažiavom įvertint darbų:

Iš tikro labiau pažiūrėti, kaip ir kur reiks pakabinti laikino statybinio įvado dėžutę. Ją jau turim, stulpo apkabą ir laidą irgi turim. Kabinsim po įvadine dėžute ir laidas eis tiesiai į ją. Gal kas žinot kaip varžas matuoja? Ar tik vietoje, jau pritvirtinus dėžutę ar galima tiesiog laidą kažkur nuvežti?

P.S. Fone matosi kaimyno statybos.

Statybos leidimas

Pagaliau turim statybos leidimą!!!
Nuo projektavimo pradžios užtrukom 2 metus…

Jau pasirašėm elektros įvedimo sutartį su Lesto. Turėtų per 25 dienas pastatyti elektros įvado dėžutę ant mūsų sklype stovinčio stulpo. Dar reiks pasidaryti ir laikinas rozetes statyboms.

Po pasitarimo su išsirinktais statytojais ir architektu, nusprendėm padaryt namo konstruktyvo darbinius brėžinius. Juos konstruktorius turėtu padaryti iki gegužės 15 d. Mūsų plokštuminiai pamatai taip pat turės konstruktyvo brėžinius. Jiems reikia, kad namo konstruktorius apskaičiuotų apkrovas. Tikimės, kad visi dirbs sparčiai ir neužilgo galėsime pradėti statybas.

Melioracijos iškėlimas

Belaukiant statybų leidimo išaiškėjo, kad jo negausim, kol nebus padarytas melioracijos iškėlimas. Iškėlimo projektą pasidarėme dar praeitais (2014) metais, bet prasidėjo žiema ir darbus teko atidėti iki pavasario.

       

Atšilus orams iš karto buvo iškastas ~140m apkasas ir apvesta melioracija. Vienam gale įrengtas požeminis šulinukas (net nežinojom, kad tokie būna). Popieriai atiduoti architektui ir toliau laukiam statybų leidimo. Tikimės, kad ilgai laukti neteks…

Taip pat tikimės, kad dabar prūdo vandens lygis pakils ir nebesinorės jo atsisakyti.

Ką veikiam dabar?

Paskutinis įrašas mūsų bloge parašytas jau senokai ir galbūt kam nors įdomu ką veikiam dabar 🙂 O dabar vyksta tolimesni etapai – architektas jau nupaišė mūsų namą, padarė 3D vizualizacijas, toliau braižys ventiliacijos/šildymo ir visus kitus techninius brėžinius, nusamdėme dizainerę, kuri irgi intensyviai dirba, taigi viskas lėtai, bet užtikrintai juda į priekį.

Sklypo paskirtis pakeista

Na pagaliau mūsų sklypas jau tinkamas gyvenamojo namo statymui! Labiausiai savo terminų nesilaikė NŽT (žemėtvarka) – jei ne griežtas skambutis, tai kogero lauktume dar ilgai. Savivaldybės procedūros sunkiai protu suvokiamos, bet bent jau terminų laikėsi.

Prasideda įdomioji dalis – namo projektavimas. Jau užsakėme naują toponuotrauką ir ieškom architekto.

Detalusis jau patikrintas

Statybos/žemėtvarkos ar kažkokia ten inspekcija jau patikrino projektą ir išvada teigiama. Taigi jokių kliūčių pakeisti sklypo paskirtį kaip ir nebeliko. Atsiskaitėme su architektu, bet iš jo sužinojau, kad dar geodezininkas turi kažką pakeisti plane ir suderinti su žemėtvarka, kažkoks formalumas (architektas nieko tikslaus nesakė ir nepaaiškino, tik pasakė – geodezininkas žinos ką reikia padaryt 😀 ) Lygiagrečiai nunešim visus popierius į savivaldybę, kad išleistų įsakymą dėl paskirties pakeitimo. Tikimės, kad liko jau nedaug…

Detalusis planas pagaliau suderintas

Architektas pagaliau pranešė, kad detalusis planas iš jo pusės pabaigtas. Susitikome prie statybos inspekcijos, sudėliojau autografus ir pridavėm jį statybos inspekcijai patikrinti. Šis etapas (anot architekto) turėtų trukti apie 3 savaites. Vėliau reikės viską nešti į savivaldybę, kad išleistų įsakymą dėl paskirties keitimo ir tada jau galų gale į registrų centrą, kad registre ją įformintų.

Su registrų centru viskas aišku, bet su kitom, labiau valdiškom, institucijomis tai turbūt dar teks nemažai laiko palaidoti…